Mitai apie geodezininkų/matininkų profesiją

geodeja mitai

    Profesija – tai yra veikla, kuria žmogus užsiimdamas uždirba pinigus. Tačiau neretai būna taip, jog žmogus nedirba pagal universiteto ar kolegijos baigimo diplome įrašytą specialybę. Yra sakoma, jog reikia susirasti darbą, kuris taip patiktų, jog galima būtų dirbti ne tik be atlygio, bet dar ir primokėti. Ieškoti patinkančios veiklos yra tikrai verta, nes, kaip ir bet kuriame darbe, nesvarbu, kokia tai būtų sritis, visada pasitaiko įvairių nesklandumų ir sudėtingų situacijų. Turbūt daugelis pritartų, jog paslaugų teikimo sektoriuje dirbantiems žmonėms dirbti nėra lengva, nes vieniems daugiau, kitiems mažiau, priklausomai nuo srities, tenka daug bendrauti su klientais. Kadangi profesijų yra labai daug, o žmonės labai skirtingi, su savo nuostatomis, įsitikinimais ir rėmimasis žinoma klaidinga informacija apie tam tikrą prekę ar paslaugą, gali sukelti įvairius nesklandumus, kurių tikrai galima išvengti.

    Mitas –  tai yra informacija, kuri ne visada būna teisinga ir vadovaudamiesi ja žmonės labai lengvai gali susiklaidinti patys arba suklaidinti kitus.

    Jeigu klientai kreipiasi dėl paslaugų, susijusių su jų NT turtu, pvz. dėl geodezinių matavimų, ypatingai norima, jog viskas būtų atlikta greitai ir be priekaištų. Tačiau klientams, kuriems niekada anksčiau neteko susidurti su šios srities darbo specifika, gali būti iš anksto sunku įsivaizduoti darbų atlikimo terminą, eigą ir dėl to visada yra svarbu nesivadovauti ne iš šios srities specialistų išgirsta ar nepatvirtintuose šaltiniuose perskaityta informacija, kuri neretai gali būti klaidinga. Taigi derėtų aptarti dažniausiai išgirstamus mitus apie geodezininkų/matininkų profesiją, galinčius lengvai suklaidinti klientus:

1. Klientai neretai turi klaidingą įsitikinimą, jog geodezininkų/matininkų darbas yra pasikartojantis, nesudėtingas ir darbai visada turi būti atliekami be  klaidų, o ypač jeigu specialistas turi nemažai darbo patirties, tuomet šis darbas nereikalauja jokių iššūkių. Nors darbo pobūdis yra bendras visiems matuojamiems objektams  – išmatuoti sklypą, po to paruošti brėžinį ir tuomet pateikti derinti Nacionalinę žemės tarnybą, tačiau realybėje viskas yra visiškai kitaip, nes kiekviena diena matininkų darbe yra skirtinga dėl nuolat besikeičiančių įstatymų (per metus įstatymai keičiasi kelis kartus), matuojamo objekto specifikos (retai pasitaiko panašūs objektai) ir daugelio kitų darbų eigoje pasitaikančių kliūčių ir situacijų (kaimynai, apsaugos zonos, sklypo konfigūracija, priėjimas prie ribų, senieji planai būna su kalidom), kurių išsprendimui reikia skirti laiko ir pastangų daug daugiau negu galima įsivaizduoti.

2. Pasitaiko atvejų, kai klientai mano, jog matininkai gali ribas nustatyti taip, kaip paprašys klientai arba baiminasi, jog jų turimas žemės sklypas sumažės ar padidės. Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, jog parengti planai yra derinami su valstybinėmis institucijos ir nėra patvirtinami, jeigu ribos būna nustatytos klaidingai ar įsivėlusios kokios kitos klaidos. Todėl ribas nustatinėti pagal klientų pageidavimus, reiškia jog suderinimas su institucijom neįvyks.

3. Dauguma klientų neretai galvoja, jog geodezinių matavimų procesas ilgai neužtruks ir, jog visas darbų atlikimo terminas nuo darbų pradžios iki bylos atidavimo klientui priklauso tik matininkų (pasitaiko manančių, jog jau po mėnesio ar dviejų galės gauti paruoštą ir suderintą bylą). Daug laiko užima dokumentų derinimas valstybinėse institucijose (daugelyje institucijų būna terminai 10-20 d.d.). Tvarkant žemės sklypų dokumentaciją dažnai iškyla iššūkių, kuriuos matininkai stengiasi išspręsti, tačiau nedaugelis klientų, rodo supratingumą.

4. Labai dažnas pasitaikantis atvejis yra tai, jog klientai „nežino“, kad turime ir daugiau klientų, ir visiems turime atlikti darbus sutartu laiku. Tokiose situacijose, ypač jeigu tai yra sudėtingas, problematiškas objektas, sudėtinga susidėlioti dienos darbų planą taip, jog visi objektai neliktų užmiršti ir visi klientai būtų patenkinti. Kaikurie klientai galvoja jog tiesiog turime mesti visus darbus ir daryti tik su jų objektu susijusias užduotis.

    Užsisakant geodezinius(kadastrinius) matavimus visuomet rekomenduojama užduotis visus rūpimus klausimus specialistams, kad vėliau nekiltų neaiškumų ir netektų pasikliauti iš nepatvirtintų šaltinių išgirsta ar perkaityta informacija, kuri nebūtinai visada gali būti teisinga. Taip galima išvengti nereikalingų nesusipratimų, įtampos ar netgi konfliktų. Visada geras klausimas specialistui: "Ką dar jūsų nuomone mums reikėtų žinoti?"